duksingas

duksìngas, -a adj. (1); N, [K] kuris turi daug duksies, vilties, pasitikėjimo: Duksingas įjojimas MP130. Balsais garsiais, o širdimis duksingomis amžinai su linksmybe giedotumėm brš.

duksìngai adv.; CII726: Tavęsp duksingai šaukiamės brš. Prašome tave duksingai VoL81.